storkaklis

storkãklis, -ė adj., smob. (2) NdŽ, KŽ, DŽ¹ žr. storakaklis: 1. Storkãklis žmogus KI296. Elniai laikėsi toliau nuo storkaklio piktojo stumbro daržo rš. 2. Kaimo storkakliai rš. 3. Jų vienas švilpia, kitas pučia, ir trečias zulina storkaklį bosą B.Sruog.